Įgyvendinant ilgalaikę programą „Į konkretų rezultatą orientuotų ugdymo uždavinių kūrimas: nuo kompetencijų derinimo iki sėkmės kriterijų nustatymo“, įvyko III modulis – „Kūrybinė mokytojų studija: idėjos, įžvalgos, proveržiai kuriant gerą pamoką“, kurį vedė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Silva vaškevičienė. Šis modulis buvo skirtas gilinti mokytojų profesinį meistriškumą, stiprinti kolegialaus bendradarbiavimo kultūrą ir reflektuoti realią ugdymo praktiką.
Modulio centre atsidūrė pamoka kaip pagrindinė pedagoginės veiklos forma ir klausimas, kaip ji gali tapti ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi erdve. Mokytojai dalyvavo kolegų pamokų stebėjime, o kūrybinės studijos metu kartu analizavo patirtis, remdamiesi faktais, mokinių veiklos pavyzdžiais ir aiškiais kokybės kriterijais.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas kolegialiam grįžtamajam ryšiui, kuris šiame modulyje suprantamas ne kaip vertinimas ar kontrolė, bet kaip augimą skatinantis profesinis dialogas. Buvo pabrėžta, kad prasminga pamokos analizė prasideda nuo saugios aplinkos kūrimo, bendrų susitarimų ir dėmesio mokinių mokymuisi, o ne mokytojo asmenybės vertinimo.
Analizuojant pamokas, mokytojai rėmėsi A. Helmke išskirtais dešimčia geros pamokos kokybės požymių, tarp kurių – aiškumas ir struktūruotumas, mokinių motyvacija, mokymąsi skatinanti aplinka, orientavimasis į kompetencijas bei mokinių įvairovės paisymas. Diskusijose buvo keliami klausimai: kokią pamatuojamą vertę pamoka suteikia mokiniams, kiek patys mokiniai inicijuoja mokymąsi, kaip pamokoje kuriamos sąlygos savivaldžiam mokymuisi.
Kūrybinėje studijoje buvo taikomi įvairūs refleksijos metodai: struktūruota pamokos analizė, darbas su refleksijos klausimų kortelėmis, trumpa „5 minučių refleksija“, leidžianti greitai apibendrinti svarbiausias įžvalgas. Tokia metodinė įvairovė padėjo išlaikyti aiškų fokusą ir kartu įtraukti visus dalyvius į aktyvų profesinį mąstymą.
Svarbi modulio dalis – tęstinumo susitarimai. Mokytojai ne tik įvardijo pamokų stiprybes ir tobulinimo galimybes, bet ir sutarė dėl tolimesnių pamokų stebėjimo fokusų, taip užtikrindami, kad kolegialus mokymasis netaptų vienkartiniu renginiu, o būtų nuosekli profesinio augimo dalis.
Ši kūrybinė studija dar kartą patvirtino, kad geros kokybės ugdymas pirmiausia priklauso nuo mokytojo veiklos, refleksijos ir noro mokytis. Kai pamoka tampa bendro profesinio dialogo objektu, o kolegos – mokymosi partneriais, stiprėja ne tik pamokų kokybė, bet ir visa mokyklos bendruomenė.
